Kaip kelionių vadovė Vaiva atsidūrė Marsa Alame
2023-01-23
Pasidalinkite naujiena
Egiptas daugeliui žinomas dėl Kairo ar Hurgados, bet čia galima aplankyti ir nuostabiomis pakrantėmis bei koraliniais rifais garsėjantį Marsa Alamą. Būtent čia gide dirba Vaiva Andriušytė, kuri vieną dieną nusprendė darbą prie kompiuterio iškeisti į nuolatines atostogas ir keliones tampant gide. Vaiva dalinasi savo istorija bei rekomendacijomis, ką pamatyti ir paragauti Marsa Alame.
Gerą orą matydavo tik pro langą
Prieš tampant gide, Vaiva sėkmingai kopė karjeros laiptais visiškai kitoje srityje. Kaip grafikos dizainerę, maketuotoją bei meno redaktorę ją samdė žinomi lietuviški bei užsienio žurnalai, užsakymų netrūko ir iš reklamos agentūrų. „Darbas šioje srityje yra įdomus, kūrybingas, tačiau dažnai tekdavo sėdėti prie kompiuterio iki vėlyvų vakarų, saulę ir gerą orą matydavau tik pro langą ir laukdavau atostogų, kurias dėl darbo specifikos dažniausiai galėdavau sau leisti vos savaitę“, – prisimena V. Andriušytė.
Turizmas, lydėjęs dar vaikystėje, pašaukė vėl
Nuovargis ir svajonės apie atostogas paskatino Vaivą išdrįsti pakeisti karjeros kryptį. „Susimąsčiau: kodėl aš visus metus laukiu atostogų, kai galėčiau dirbti darbą, kuris ir yra atostogos? Vieną rudenį užsirašiau į kelionių vadovų kursus ir pavasarį jau turėjau apsigynusi sertifikatą“, – pasakoja „Itaka“ gidė.
Netrukus po įgytos kvalifikacijos ji dalyvavo kelionių vadovų atrankoje ir gavo taip išsvajotą darbą. Įdomu ir tai, kad Vaivos šeima – aistringi keliautojai, o turizmas ją lydėjo nuo vaikystės: „Su šeima bei Lietuvos keliautojų klubu keliavome po Kaukazo ir Vidurio Azijos kalnus, po Karakumų dykumas su kuprinėmis ant pečių, miegodavome palapinėse, mėgavomės įspūdžiais stebint atokių vietovių autentišką vietinių žmonių gyvenimą. Dar būdama mokyklinio amžiaus įgijau kalnų turizmo pirmąjį atskyrį. Tai nenuostabu, kad nors ir po daugybės metų, bet turizmas mane pasišaukė atgal.“
Marsa Alamas pasitiko signalizuojančiais automobiliais
Atvykus į Egiptą, nuotykių troškimą bei džiaugsmą iš pradžių pakeitė lengvas kultūrinis šokas. Vaiva pasakoja, kad kultūrų skirtumus visų pirma pasijuto keliuose, ji dalinasi įspūdžiais, kad čia visiškai normalu pamatyti tavo juosta priešais atvažiuojantį sunkvežimį ar automobilį, ir jis nepasitrauks, tu turi trauktis į kelkraštį, nes galbūt jo juostoje yra duobių, arba tiesiog jam prieš eismą pavažiuoti yra greičiau, nei per apylanką. Maža to, vairuotojai čia beveik visada naudoja „ilgas“ šviesas, ir labai daug garsinių bei šviesos signalų.
„Iš pradžių tai labai trikdė, bet, pasirodo, kad tie gausūs garso ir šviesų ženklai tai ne piktų emocijų, o draugiškumo išraiška. Marsa Alamo keliuose vietos gyventojų mažai, pagrinde važinėja turizmo sektoriaus darbuotojai ar beduinai, kurie taip pat dažnai bendradarbiauja su turizmo agentūromis ir visi jie čia kaip didelė draugiška šeima, dėl to automobiliai prasilenkiant visada pasisveikina pamirksėdami žibintais ar garsiu pyptelėjimu.“
Vietinių draugiškumas reiškiasi ne tik keliuose
Vaiva prisimena, kad pirmos dienos Marsa Alame buvo sudėtingos ir dėl kalbos vingrybių. „Jausmas kaip patekus į kitą planetą – visur arabų kalba, kurios net perskaityt nemoku, net man skirto automobilio numerių neskyriau nuo bet kurios kitos mašinos, nes arabų raštas man pasirodė painus. Neskaitant kai kurio personalo viešbučiuose, vietiniai kalba tik arabų kalba“, – pasakoja gidė.
Bet vieną arabišką frazę Vaiva girdėjo beveik visur ir visada, išvertus ją į lietuvių kalbą ji skamba daugmaž taip: „Kreipkis bet kada, viską padarysiu, kad padėčiau“. Ir ši frazė nėra tik mandagumas, sutikti vietiniai žmonės visada yra labai paslaugūs ir nuoširdžiai nori padėti.
Puikus oras ir saldūs skoniai
Ieškojusi darbo, kuris būtų ir atostogos, Vaiva būtent tai ir surado Egipte. „Marsa Alamas – piečiausias Egipto kurortas, todėl ir šilčiausias, saulė šviečia visomis dienomis, retai pasitaiko debesų, o dar rečiau lietaus. Daugiausiai iškrenta tik iki 1 mm per metus, o būna, kad ir kelis metus lietaus nesulaukiama“, – įspūdžiais dalijasi gidė.
Šiluma bei saulė turi ir daugiau privalumų, ji čia sunokina ypatingai skainius vaisius. „Karštos egiptietiškos saulės sunokinti vaisiai nepalyginamai kvapnesni ir saldesni nei teko ragauti Lietuvoje. Ko verti bananai, mangai, šviežios datulės, guavos, persikai, braškės, kaktuso vaisiai“, – vardina ji.
Tiesa, saldūs čia ne tik vaisiai, bet ir gėrimai. Vaiva pasakoja, kad vietinė kava čia verdama su kardamonu ar imbieru. Dėmesio verta ir beduinų arbata, kuri gaminama iš mėtų, cinamono, ar ciberžolių sėklų. Vietiniai mėgsta ir hibisko žiedų arbatą, vadinamą karkade, ji geriama ir šalta, ir karšta. Bet egiptiečiai kavas ir arbatas geria labai saldžias, todėl net ir užsakius su mažai cukraus, gėrimas gali būti patiektas itin saldus.
Marsa Alamas: ką paragauti
Marsa Alame unikalūs ne tik gėrimai, bet ir patiekalai. Vienas iš jų, autentiškas egiptietiškas patiekalas – džiuto lapų sriuba malukija. „Žali lapai verdami vištienos sultinyje ir patiekiami su vištienos ar ėrienos gabalėliais arba be jų. Dažnai patiekiama užpilta ant ryžių. Jei patiekiama įpilta dubenėlyje, tuomet mandagu tiesiog išgerti“, – pasakoja Vaiva.
„Mano asmeninė favoritė – egiptietiška pitos tipo rupių pilno grūdo kvietinių miltų duona aish baladi. Ja prekiaujama beveik kiekvienoje vietinių kvartalo gatvėje, taip pat rasite ir viešbučiuose pusryčių metu. Ji tuščiavidurė it kišenė, pusryčiaudami egiptiečiai mėgsta į ją įsidėti troškintų pupelių, ir taip valgyti su kiaušiniene. O man patinka aish baladi gausiai prikimšti minkštu avies pieno sūriu gibna beida (panašus į minkštą fetą) su pomidorais ar alyvuogėmis“, – rekomendacijomis dalijasi Vaiva.
Jei lankysitės netoliese Marsa Alamo esančiame El Kuseir miestelyje, garsėjančiame savo istoriniu uostu, Vaiva rekomenduoja pavakarieniauti jūros gėrybių restorane „El Fardous“, čia staliukai sustatyti tiesiog pakrantėje, vos keli metrai nuo raibuliuojančio vandens. Yra teigiančių, jog šis restoranas vienas geriausių visame Egipte.
Marsa Alamas: ką pamatyti ir nuveikti
Labai dažnai į Marsą Alamą atvykstama dėl nardymo. Čia rasite vienus įspūdingiausių pasaulyje koralinius rifus bei krištolinio skaidrumo vandenį. O kadangi ši Egipto vieta vis dar yra sąlyginai neatrasta, turistų srautai čia nedideli, o gamtos lobiai puoselėjami ir nesugadinti.
Bet Vaiva atkreipia dėmesį, kad nors į Marsa Alamą daugiausiai atvyksta nardymo mėgėjai, ji labiausiai norėtų rekomenduoti pasinaudoti kita galimybe: „Manau, kad atvykus į Marsa Alamą verta aplankyti dar labiau į pietus esančias vietoves ir pamatyti visai kitokį autentišką Egiptą, mažiausiai paliestą civilizacijos, kuris gal ir gali šiek tiek šokiruoti, bet tai neįkainojama kultūrinė patirtis, nepaliekanti abejingų“, – sako Vaiva...
„Susipažinkite su vietinių gyvenimo būdu, atraskite turtingiausią Egipte Nilo pakrančių gamtą, taip pat ir Asuano nubiškąją kultūrą, vis dar turinčią didelę įtaką šalies pietuose, nepraleiskite UNESCO saugomo ant didžiausio pasaulyje žmogaus sukurto Nasero ežero kranto uolose iškalto kultūrinio ir architektūrinio šedevro, aplankykite Abu Simbelio šventyklų kompleksą, pastatytą XIII a. prieš mūsų erą, skirtą Ramziui II bei jo žmonai Nefertarei, kurio viena iš paskirčių buvo iš pietų atvykstančioms priešiškoms tautoms savo dydžiu parodyti, koks didingas ir nenugalimas yra Egiptas“, – rekomenduotinas vietas vardija gidė.
Kaip kelionių vadovė Vaiva atsidūrė Marsa Alame
2023-01-23
Pasidalinkite naujiena
Egiptas daugeliui žinomas dėl Kairo ar Hurgados, bet čia galima aplankyti ir nuostabiomis pakrantėmis bei koraliniais rifais garsėjantį Marsa Alamą. Būtent čia gide dirba Vaiva Andriušytė, kuri vieną dieną nusprendė darbą prie kompiuterio iškeisti į nuolatines atostogas ir keliones tampant gide. Vaiva dalinasi savo istorija bei rekomendacijomis, ką pamatyti ir paragauti Marsa Alame.
Gerą orą matydavo tik pro langą
Prieš tampant gide, Vaiva sėkmingai kopė karjeros laiptais visiškai kitoje srityje. Kaip grafikos dizainerę, maketuotoją bei meno redaktorę ją samdė žinomi lietuviški bei užsienio žurnalai, užsakymų netrūko ir iš reklamos agentūrų. „Darbas šioje srityje yra įdomus, kūrybingas, tačiau dažnai tekdavo sėdėti prie kompiuterio iki vėlyvų vakarų, saulę ir gerą orą matydavau tik pro langą ir laukdavau atostogų, kurias dėl darbo specifikos dažniausiai galėdavau sau leisti vos savaitę“, – prisimena V. Andriušytė.
Turizmas, lydėjęs dar vaikystėje, pašaukė vėl
Nuovargis ir svajonės apie atostogas paskatino Vaivą išdrįsti pakeisti karjeros kryptį. „Susimąsčiau: kodėl aš visus metus laukiu atostogų, kai galėčiau dirbti darbą, kuris ir yra atostogos? Vieną rudenį užsirašiau į kelionių vadovų kursus ir pavasarį jau turėjau apsigynusi sertifikatą“, – pasakoja „Itaka“ gidė.
Netrukus po įgytos kvalifikacijos ji dalyvavo kelionių vadovų atrankoje ir gavo taip išsvajotą darbą. Įdomu ir tai, kad Vaivos šeima – aistringi keliautojai, o turizmas ją lydėjo nuo vaikystės: „Su šeima bei Lietuvos keliautojų klubu keliavome po Kaukazo ir Vidurio Azijos kalnus, po Karakumų dykumas su kuprinėmis ant pečių, miegodavome palapinėse, mėgavomės įspūdžiais stebint atokių vietovių autentišką vietinių žmonių gyvenimą. Dar būdama mokyklinio amžiaus įgijau kalnų turizmo pirmąjį atskyrį. Tai nenuostabu, kad nors ir po daugybės metų, bet turizmas mane pasišaukė atgal.“
Marsa Alamas pasitiko signalizuojančiais automobiliais
Atvykus į Egiptą, nuotykių troškimą bei džiaugsmą iš pradžių pakeitė lengvas kultūrinis šokas. Vaiva pasakoja, kad kultūrų skirtumus visų pirma pasijuto keliuose, ji dalinasi įspūdžiais, kad čia visiškai normalu pamatyti tavo juosta priešais atvažiuojantį sunkvežimį ar automobilį, ir jis nepasitrauks, tu turi trauktis į kelkraštį, nes galbūt jo juostoje yra duobių, arba tiesiog jam prieš eismą pavažiuoti yra greičiau, nei per apylanką. Maža to, vairuotojai čia beveik visada naudoja „ilgas“ šviesas, ir labai daug garsinių bei šviesos signalų.
„Iš pradžių tai labai trikdė, bet, pasirodo, kad tie gausūs garso ir šviesų ženklai tai ne piktų emocijų, o draugiškumo išraiška. Marsa Alamo keliuose vietos gyventojų mažai, pagrinde važinėja turizmo sektoriaus darbuotojai ar beduinai, kurie taip pat dažnai bendradarbiauja su turizmo agentūromis ir visi jie čia kaip didelė draugiška šeima, dėl to automobiliai prasilenkiant visada pasisveikina pamirksėdami žibintais ar garsiu pyptelėjimu.“
Vietinių draugiškumas reiškiasi ne tik keliuose
Vaiva prisimena, kad pirmos dienos Marsa Alame buvo sudėtingos ir dėl kalbos vingrybių. „Jausmas kaip patekus į kitą planetą – visur arabų kalba, kurios net perskaityt nemoku, net man skirto automobilio numerių neskyriau nuo bet kurios kitos mašinos, nes arabų raštas man pasirodė painus. Neskaitant kai kurio personalo viešbučiuose, vietiniai kalba tik arabų kalba“, – pasakoja gidė.
Bet vieną arabišką frazę Vaiva girdėjo beveik visur ir visada, išvertus ją į lietuvių kalbą ji skamba daugmaž taip: „Kreipkis bet kada, viską padarysiu, kad padėčiau“. Ir ši frazė nėra tik mandagumas, sutikti vietiniai žmonės visada yra labai paslaugūs ir nuoširdžiai nori padėti.
Puikus oras ir saldūs skoniai
Ieškojusi darbo, kuris būtų ir atostogos, Vaiva būtent tai ir surado Egipte. „Marsa Alamas – piečiausias Egipto kurortas, todėl ir šilčiausias, saulė šviečia visomis dienomis, retai pasitaiko debesų, o dar rečiau lietaus. Daugiausiai iškrenta tik iki 1 mm per metus, o būna, kad ir kelis metus lietaus nesulaukiama“, – įspūdžiais dalijasi gidė.
Šiluma bei saulė turi ir daugiau privalumų, ji čia sunokina ypatingai skainius vaisius. „Karštos egiptietiškos saulės sunokinti vaisiai nepalyginamai kvapnesni ir saldesni nei teko ragauti Lietuvoje. Ko verti bananai, mangai, šviežios datulės, guavos, persikai, braškės, kaktuso vaisiai“, – vardina ji.
Tiesa, saldūs čia ne tik vaisiai, bet ir gėrimai. Vaiva pasakoja, kad vietinė kava čia verdama su kardamonu ar imbieru. Dėmesio verta ir beduinų arbata, kuri gaminama iš mėtų, cinamono, ar ciberžolių sėklų. Vietiniai mėgsta ir hibisko žiedų arbatą, vadinamą karkade, ji geriama ir šalta, ir karšta. Bet egiptiečiai kavas ir arbatas geria labai saldžias, todėl net ir užsakius su mažai cukraus, gėrimas gali būti patiektas itin saldus.
Marsa Alamas: ką paragauti
Marsa Alame unikalūs ne tik gėrimai, bet ir patiekalai. Vienas iš jų, autentiškas egiptietiškas patiekalas – džiuto lapų sriuba malukija. „Žali lapai verdami vištienos sultinyje ir patiekiami su vištienos ar ėrienos gabalėliais arba be jų. Dažnai patiekiama užpilta ant ryžių. Jei patiekiama įpilta dubenėlyje, tuomet mandagu tiesiog išgerti“, – pasakoja Vaiva.
„Mano asmeninė favoritė – egiptietiška pitos tipo rupių pilno grūdo kvietinių miltų duona aish baladi. Ja prekiaujama beveik kiekvienoje vietinių kvartalo gatvėje, taip pat rasite ir viešbučiuose pusryčių metu. Ji tuščiavidurė it kišenė, pusryčiaudami egiptiečiai mėgsta į ją įsidėti troškintų pupelių, ir taip valgyti su kiaušiniene. O man patinka aish baladi gausiai prikimšti minkštu avies pieno sūriu gibna beida (panašus į minkštą fetą) su pomidorais ar alyvuogėmis“, – rekomendacijomis dalijasi Vaiva.
Jei lankysitės netoliese Marsa Alamo esančiame El Kuseir miestelyje, garsėjančiame savo istoriniu uostu, Vaiva rekomenduoja pavakarieniauti jūros gėrybių restorane „El Fardous“, čia staliukai sustatyti tiesiog pakrantėje, vos keli metrai nuo raibuliuojančio vandens. Yra teigiančių, jog šis restoranas vienas geriausių visame Egipte.
Marsa Alamas: ką pamatyti ir nuveikti
Labai dažnai į Marsą Alamą atvykstama dėl nardymo. Čia rasite vienus įspūdingiausių pasaulyje koralinius rifus bei krištolinio skaidrumo vandenį. O kadangi ši Egipto vieta vis dar yra sąlyginai neatrasta, turistų srautai čia nedideli, o gamtos lobiai puoselėjami ir nesugadinti.
Bet Vaiva atkreipia dėmesį, kad nors į Marsa Alamą daugiausiai atvyksta nardymo mėgėjai, ji labiausiai norėtų rekomenduoti pasinaudoti kita galimybe: „Manau, kad atvykus į Marsa Alamą verta aplankyti dar labiau į pietus esančias vietoves ir pamatyti visai kitokį autentišką Egiptą, mažiausiai paliestą civilizacijos, kuris gal ir gali šiek tiek šokiruoti, bet tai neįkainojama kultūrinė patirtis, nepaliekanti abejingų“, – sako Vaiva...
„Susipažinkite su vietinių gyvenimo būdu, atraskite turtingiausią Egipte Nilo pakrančių gamtą, taip pat ir Asuano nubiškąją kultūrą, vis dar turinčią didelę įtaką šalies pietuose, nepraleiskite UNESCO saugomo ant didžiausio pasaulyje žmogaus sukurto Nasero ežero kranto uolose iškalto kultūrinio ir architektūrinio šedevro, aplankykite Abu Simbelio šventyklų kompleksą, pastatytą XIII a. prieš mūsų erą, skirtą Ramziui II bei jo žmonai Nefertarei, kurio viena iš paskirčių buvo iš pietų atvykstančioms priešiškoms tautoms savo dydžiu parodyti, koks didingas ir nenugalimas yra Egiptas“, – rekomenduotinas vietas vardija gidė.